Paprastai žmogus nežino, koks likimas jo laukia. Ateitis slypi kažkur už nepermatomo nežinomybės rūko. Tačiau yra tokių laimės kūdikių, kuriuos patikimai saugo angelai sargai. Tai, tikriausiai, susiję su tuo, kad šiems žmonės skirta atlikti kažkokią paslaptingą misiją, kurią paskyrė aukštesnės jėgos. Taip buvo ir anksčiau, vyksta ir dabar, ir, ko gero, vyks ateityje.
Daug kartų išsigelbėjęs
XIX amžiuje gyvenęs anglų jūrininkas Džeimsas Džonsas pagarsėjo tuo, kad jam pavyko išsigelbėti kiekvieną kartą, kai laivas, kuriuo jis plaukdavo, patirdavo katastrofą ir nuskęsdavo. Įdomiausia tai, kad Džonsas būdavo vienintelis iš visos įgulos likęs gyvas žmogus. Draugai jį vadino Laiminguoju. Anglijos admiralitetas ir laikraštis „Lloyd’s List” patvirtino, kad Džonsas buvo vienintelis žmogus, kuris matė barko „Stoktonas” ir laivo „Katrina Si“ susidūrimą, po kurio nuskendo visi abiejų komandų narai, išskyrus jį vieną. Džonsas buvo vienintelis, kuriam pavyko išsigelbėti iš skęstančio laivo „Dunkanas Dunbara“.
Tai buvo paprastas žmogus, kuris visą gyvenimą tarnavo paprastu jūreiviu, todėl negalėjo išsamiai paaiškinti katastrofų priežastis.
Tiesa, po laivo „Skraidanti žuvis”, kuriame Džonsas irgi tarnavo, katastrofos, jis tvirtino, kad kapitonas, plukdydamas laivą į pietus ir būdamas netoli įplaukimo į uosto akvatoriją, Šaut Hedo švyturio šviesas palaikė Nort Hedo švyturio šviesomis, pasuko į kairę ir vietoje įplaukimo į akvatoriją atsidūrė priešais uolas.
Po šios katastrofos Džonsas nusprendė baigti savo karjerą jūroje ir daugiau neerzinti likimo. Jis tapo Hobi Hedo švyturio prižiūrėtoju. 1866-ais metais Džonsas vėl pasižymėjo, kai dalyvavo gelbstint garlaivio „Kauara“, kuris patyrė katastrofą būtent prie šio švyturio, komandos narius.
Laimingoji ponia
Ponia Barbara Rolia ne be priežasties buvo vadinama Nemirtingąja. Si moteris pagarsėjo tuo, kad per 77 savo gyvenimo metus ponia Rolia net 127 kartus (!) buvo per plauką nuo mirties, tačiau kiekvieną kartą pavykdavo jos išvengti.
Pirmą kartą mirtis prisėlino prie Barbaros, kai mergaitei buvo vos treji metai – mergaitė iškrito pro penkto aukšto langą. Kažkokia ponia, buvusi gatvėje, pamatė krentančią mergaitę, nualpo ir pateko po šalia važiavusiu automobiliu. O pati mergaitė nusileido ant šalia namo riogsojusios kartoninių dėžių krūvos, kuria nučiuožė tarsi nuo kalniuko. Šios dėžės priklausė šalia esančios parduotuvės savininkams. Municipalitetas ir policija jau seniai grasino uždėti baudas už gatvės šiukšlinimą, tačiau po šio įvykio parduotuvės savininkai buvo prilyginti beveik mergaitės gelbėtojams!
Praėjo dar keletas metų, Barbara buvo jau dešimties metų amžiaus. Ji užsižiopsojusi įžengė į gatvę ir susidūrė su dviračiu, kurį vairavo stambus vyras, sveriantis beveik 100 kg. Šio susidūrimo rezultatas – dviejų šonkaulių, abiejų ko-jų, vienos rankos lūžiai ir labai smarkus smegenų sukrėtimas. Ir visa tai nutiko… dviratininkui. O pati Barbara tik suplėšė savo naują suknelę!
Po dviejų metų ji vos nepapuolė po automobilio ratais. Mergaitė ėjo per perėją, kai prie jos dideliu greičiu priartėjo lengvasis automobilis. Atrodė, kad įvyks didžiulė nelaimė, vairuotojas nuspaudė stabdžius, tačiau atstumas jau buvo per mažas, kad automobilis sustotų. Tuo metu nulėkė vienas automobilio ratas, pats automobilis pasuko į šoną ir atsitrenkė į stulpą. Vairuotojas patyrė sunkių traumų ir buvo nugabentas į ligoninę. O Rolia ir vėl nenukentėjo.
Vieną savaitgalį mergina su tėvais susiruošė į Varšuvos operą. Spektaklio metu nuo lubų atitrūko ir ant žiūrovų užkrito didžiulis krištolinis sietynas. Nemažai žiūrovų patyrė sunkias traumas, tik ne Barbara.
Tuo metu, kai Lenkiją buvo okupavę vokiečiai, į ją šovė esesininkas. Kaip ir reikėjo tikėti, jis nepataikė, nors atstumas buvo nedidelis.
Taip pat karo metais netoli Barbaros į žemę įsirėžė pamuštas vokiečių naikintuvas, tačiau jos nepalietė nė viena skeveldra!
Poniai Barbarai Roliai dar teko patirti dujų baliono sprogimą, keletą gaisrų, banditų užpuolimą, nuo stogo krentančias plytas, sniego laviną, autoavarijas, grindų ir laiptų pakopų lūžius… Ji keturis kartus išgyveno aviakatastrofoje. Vienoje aviakatastrofoje žuvo ponios Rolios vyras, kuris skrydžio metu sėdėjo šalia Barbaros. Po kritimo ji labai sunkiai atpažino sumaitotą vyro kūną. O pati Rolia šios katastrofos metu neteko danties. Tai, ko gero, pati rimčiausia jo patirta gyvenime trauma. Visais kitais atvejais ji atsipirkdavo nedidelėmis mėlynėmis, todėl iš draudimo kompanijų negavo nė vieno zloto.
Ponia Rolia įsitikinusi, kad jai pavyks sulaukti 100 metų. Atsižvelgiant į tai, kaip jai sekasi, tai visiškai įmanoma.
Likimo numylėtinis kosmonautas
Mažiausiai šešis kartus sėkmingai išvengti mirties pavyko garsiam rusų kosmonautui Georgijui Grečkai. Jis skendo tris kartus. Kartą iš vandens jį, jau netekusio sąmonės, ištraukė nežinomas vyriškis. Antrojo pasaulinio karo metais sprogmens skeveldra jam pataikė truputį aukščiau širdies. Kitą kartą sprogmuo sužeidė visus karius, išskyrus būsimąjį kosmonautą. Po karo Grečka vieną dieną vaikščiojo Desnos upės pakrante. Iš krūmų į jį šovė chuliganas, tačiau kulka prašovė paltą, tačiau paties vyro net nekliudė. Tiesa, reikia pažymėti, kad paltas buvo dviem numeriais per didelis.
2000-ųjų metų spalio mėnesį kalnuose netoli Batumio aerouosto sudužo lėktuvas 11-18, kuriuo skrido rusų karininkų šeimos. Juo turėjo skristi ir pats Grečka, tačiau pakeliui į aerouostą sugedo jo automobilis, ir, kaip tyčia, pro šalį nevažiavo joks kitas automobilis, kuris būtų nugabenęs į aerouostą, todėl kosmonautas pavėlavo į lėktuvą. Pasakodamas apie šiuos įvykius jis ne kartą pasakojo: „Mane išgelbėjo stebuklas. Aš tikiu likimu, nes jis ne kartą man buvo maloningas”.
Stipresnė už mirtį
Dar viena likimo numylėtinė gyvena Tatarstane. Tai nutiko Kazanės gyventojai . Ji iš tiesų gimė su marškinėliais – kitaip negalima pasakyti. 1996-ųjų metų pavasarį 20-metė mergina su draugais plaukiojo valtimi Kabano ežere. Staiga valtis apvirto, visa kompanija atsidūrė lediniame vandenyje. Olga ėmė skęsti. Jos jaunikis, puikus plaukikas, nugrimzdo į dugną, o merginą, kuri nemokėjo plaukti, iš vandens ištraukė atskubėję žvejai.
Tai buvo ne vienintelė jos akistata su mirtimi. Po poros metų, vėlyvą rudens vakarą ji buvo atgabentą į ligoninės neurochirurgijos skyrių. Tai, kas įvyko, buvo siaubinga. Olga su keliais draugais buvo viename klube. Vienas girtas vyriškis išsitraukė pistoletą ir šovė į merginą. Kulka merginai pataikė į galvą. Nedelsiant buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri merginą nugabeno į ligoninę. Gydytojų diagnozė buvo mažai paguodžianti – galvos smegenų pažeidimas šaunamuoju ginklu. Keletą savaičių Olga išgulėjo lovoje su kulka galvoje, kol gydytojai ryžosi daryti operaciją ir pašalinti kulką. Tai, kad ji išgijo, yra stebuklas, kurį padaryti padėjo gydytojai.
Suprantama, kad Olga nežino, ką jai dar paruošė likimas. Bet tai gal ir geriau
