Seniausias dokumentuose užfiksuotas ir viską naikinantis gaisras įvyko maždaug 1400-ais metais prieš mūsų erą. Du bibliniai miestai – Sodoma ir Goroma buvo sunaikinti Dievo ugnimi už miestų gyventojų nuodėmes. Praėjus maždaug 100 metų į pelenus pavirto Troja, kurią padegė užpuolikai.
Centralijos miestas (Pensilvanijos valstija, JAV) dėl 1962 m. gegužės 27 d. prasidėjusio gaisro tapo praktiškai negyvenamu. Gaisras kilo po to, kai gaisrininkai apleistos kasyklos duobėje padegė šiukšles, kurias vėliau užgesino. Tačiau savo darbą atliko ne iki galo, ugnis per rusenančius apatinius šiukšlių sluoksnius persimetė į kitas apleistas šachtas. Šalia kasyklų esantį miestą daugiau kaip 50 metų dengia suodžiai ir dūmai, todėl gyventojai buvo priversti palikti savo namus. O gaisras tęsiasi iki šiol.
Prieš keletą amžių teismai laikėsi praktikos – jeigu byla dingdavo, kaltinamajam negalima būdavo pateikti kaltinimo. Dažniausiai bylos sudegdavo – arba dėl mediniuose teismų pastatuose kilusių gaisrų, arba kažkas už solidų kyšį jas sudegindavo.
1776-ais metais už seriją padegimų 16-metis prancūzas Žanas Batistas Muronas buvo nuteistas kalėti 100 metų ir 1 dieną. Jis, būdamas visiškai susenusiu, iš kalėjimo išėjo 1876-ųjų metų lapkričio mėnesį. 116-os metų amžiaus Muronas kalėjo visą jam skirtą laiką ir tapo ilgiausiai kalėjime sėdėjusiu žmogumi, nuteistu už tyčinius padegimus.
Tik 2004-ais metais pavyko užgesinti gaisrą Liuchuangou (Kinija) anglių kasykloje, kuris truko net 130 metų. Kiekvienais metais ugnis sudegindavo beveik 2 milijonus tonų anglies.
Vienas iš garsiausių padegimų yra 391-ais metais įvykdytas Aleksandrijos bibliotekos padegimas religinių neramumų metu. Krikščionių fanatikų minia, pakurstyta ,,Bažnyčios tėvo” Teofilo, sudegino Aleksandrijos biblioteką, kurioje buvo saugomi seniausi ir labai vertingi istorijos, geografijos, astronomijos ir biologijos veikalai. Krykščionys savo poelgį motyvavo tuo, kad senasis mokslas prieštarauja Šventajam Raštui, todėl turi būti sunaikintas.
Rusijos caras Aleksejus uždraudė rūkymą, o nepaklusnieji buvo baudžiami mirties bausme. Tiesa, valdovas rūpinosi ne žmonių sveikata, o stengėsi apsaugoti miestus nuo galimų gaisrų. Yra teigiama, kad būtent dėl neatsargaus rūkymo 1634-ais metais Maskvoje kilo didžiulis gaisras.
Išdaginis blizgiavabalis (Melanophila acuminate) dauginimuisi naudoja apdegusius medžius, į kuriuos deda kiaušinėlius.
Nemažai didelių gaisrų vyko Rusijos sostinėje Maskvoje. Pirmasis didelis gaisras buvo 1177-ais metais. Riazanės kunigaikštis Glebas susipyko su Maskvos kunigaikščiu, slapta prasibrovė prie Kremliaus, kuris tuo metu buvo pastatytas iš rąstų, ir jį padegė.
Pats didžiausias gaisras įvyko 1571-ais metais, kai prie Maskvos priėjo Krymo chano Devlet Girėjaus armija ir padegė miestą.
1712 m. gegužės 13 d. kilo siaubingas gaisras, kurio metu išdegė visas miesto centras, žuvo beveik 3 tūkstančiai žmonių.
1737 m. gegužės 29 d. Maskvoje kilo dar vienas didelis gaisras, kurio metu sudegė Kremlius, daugiau nei 2,5 tūkstančio gyvenamųjų namų, 486 parduotuvės ir daug bažnyčių.
Po 1812-ųjų metų gaisro Maskvos centre buvo pradėti statyti mūriniai pastatai, gaisrų mieste žymiai sumažėjo.
1905-ais metais gruodžio mėnesį kilusio suskilimo metu sudegė beveik visas Presnios rajonas. Ugnis kilo dėl artilerijos apšaudymo.
1472-ais metais Didysis kunigaikštis Ivanas III, kuris pats asmeniškai dalyvavo gesinant gaisrą Maskvoje ir patyrė nudegimus, išleido įsakymą, kuriame buvo numatytos saugumo priemonės, turinčios apsaugoti miestą nuo gaisrų.
Malaizijoje kiekvienoje priešgaisrinėje tarnyboje yra mobilus būrys, kurį sudaro trys motociklininkai. Jie aprūpinti elektrinio avarinio gelbėjimo komplektu, impulsiniu gesinimo įrenginiu, panardinamais siurbliais ir vandens padavimo įranga, gaisrinių rankovių komplektu. Šie mobilūs būriai buvo sukurti tam, kad galėtų greičiau pasiekti nelaimės vietą, nes Malaizija garsėja nuolatiniais kamščiais gatvėse.
