1903-iais metais Ernestas Rezerfordas ir Frederikas Sodis atrado radioaktyvaus skilimo dėsnį, kuris tapo didžiuliu postūmiu vystytis mokslui apie atomo sandarą ir atominę energiją. 1904-ais metais Sodis Glazge perskaitė seriją paskaitų, kurių medžiagą vėliau išspausdino atskira brošiūra.
Vienoje paskaitoje mokslininkas iškėlė mintį, jog senovėje egzistavo aukšto išsivystymo rasė, kuri mokėjo valdyti atominę energiją. Vėliau dėl piktnaudžiavimų šia energija ši senovės rasė buvo praktiškai visiškai sunaikinta. Jeigu tai tiesa, tai gal kažkokia senovės technologijos dalis išliko iki mūsų dienų?
„Oriono“ dosjė
Prieš keletą metų pasklido informacija apie tai, kad Sovietų Sąjungoje XX amžiaus 9-ame dešimtmetyje J.Andropovo nurodymu buvo sukurtas slaptas mokslinio tyrimo centras (MTC) „Rombas“. Šiame centre ne tik buvo analizuojamos globalių katastrofų prognozavimo problemos, bet ir buvo tiriamas senųjų civilizacijų palikimas. Šis projektas buvo pavadintas „Orionu“. Kai kurie šio projekto dokumentai šiandien tapo žinomi visuomenei.
1929-ųjų metų rudenį Maskvoje buvo areštuotas sovietų žvalgas Jakovas Bliumkinas. MTC „Rombas“ dokumentų kopijos atskleidžia netikėtus jo veiklos aspektus.
OGPU 1929 m. spalio 30 d. apklausos protokole užfiksuoti Bliumkino parodymai apie tai, kad 1925-ais metais „komandiruotės“ į Tibetą metu XIII dalailamos leidimu jam buvo pademonstruotas „dievų ginklas“, išlikęs iš XV-XX tūkstantmečio pr.m.e. Pirmasis įrenginys buvo panašus į milžiniškas reples (vadžra), su juo buvo lydomas metalas. Sis įrenginys auksą paverčia milteliais, kurie naudojami didžiulių platformų judėjimui. Kitas įrenginys vadinosi „varpu“ („šu-dzi“). Juo buvo galima kuriam laikui apakinti didelę priešo armiją. Jo veikimo principas paremtas elektromagnetinių bangų transformavimu į tam tikrus dažnius, kurie tiesiogiai veikia mūsų smegenis.
Kai paaiškėja iš apklausos protokolo, žvalgas informaciją apie šių prietaisų technines charakteristikas vėliau pardavė vokiečių žvalgybos atstovui Verneriui fon Štilchei. Bliumkinas jam taip pat pardavė „duomenis apie dievų ginklą (VIII-X tūkstantmečiai pr.m.e.), kurie saugomi požeminiuose miestuose, įrengtuose po ledais Karalienės Mod Žemės rajone“.
Bliumkinas tvirtino, kad informaciją apie atliekamas operacijas reguliariai perduodavo savo vadovybei ir turėjo centro leidimą bendradarbiauti su Štilche. Pagrindinis tikslas buvo organizuoti Sovietų Sąjungos ir Vokietijos bendrą ekspediciją į Tibetą ir Antarktidą, kurią finansuotų Vokietija. Štilchė sutiko ir kaip ketinimų patvirtinimą Bliumkinui perdavė 2,5 milijono dolerių, kurie ir buvo aptikti žvalgo bute.
Gali būti, kad vokiečiai, gavę Bliumkino ataskaitą apie Tibete saugomas žinias, nusprendė pašalinti iš žaidimo potencialius konkurentus. Provokacija pavyko – 1929-ųjų metų pabaigoje OGPU kolegija nusprendė, kad Bliumkinas dirbo Vokietijos karinei žvalgybai ir buvo nuteistas sušaudyti.
„Androgeno“ laboratorija
Ant kito dokumento užrašyta data – 1939 m. sausio 10 d. Šis dokumentas – ataskaita apie NKVD specialiosios laboratorijos „Androgenas“ viršininko Saveljevo komandiruotės j Trečiąjį reichą rezultatus, kuri buvo adresuota vidaus reikalų liaudies komisaro pirmajam pavaduotojui V.Merkulovui. Saveljevas ataskaitoje teigė: garsus vokiečių antropologas Hansas Giunteris asmeninių pokalbių metu pasakė, kad dauguma perspektyvių Vokietijos atliekamų tyrimų susiję su Tibetu. Vokiečių mokslininkams pavyko „gauti žinių, kurios labai greitai bus panaudotos reicho pramonėje, moksle ir aviacijos pramonėje“.
Saveljevas pabrėžė, kad kalbama apie anksčiau nežinomas senovės civilizacijų technologijas. Giunteris papasakojo apie 1938-ųjų metų vokiečių ekspediciją į Antarktidą, išdėstė teoriją apie tuščiavidurę Žemę, perdavė Saveljcvui kažkokią schemą su savo paties pastabomis, taip pat pranešė apie planus organizuoti specialų padalinį, kuris turės atlikti reguliarias keliones į Antarktidą (Karalienės Mod Žemę). Saveljevas ataskaitoje rašė: „Esu įsitikinęs, kad Giunteris bandė mane įtikinti, jog Sovietų Sąjunga taip pat turėtų atlikti analogiškus tyrimus, remiantis esamu susitarimu“.
Greičiausiai, kalbama apie „Generalinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos, bendros veiklos tarp SSRS NKVD valstybės saugumo Vyriausiosios valdybos ir Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos Vyriausiosios saugumo valdybos (gestapo)“, kuris buvo pasirašytas 1938-ųjų m. lapkričio mėn. Apie šį dokumentą užsimenama V.Karpovo knygoje „Generalisimas“. Daugelis mokslininkų mano, kad šis dokumentas buvo falsifikacija, tačiau Karpovas iki paskutinių gyvenimo dienų tikino, kad susitarimas iš tiesų buvo pasirašytas. Viename apraše, susijusiame su MTC „Rombas“ byla yra toks užrašas: „5. Medžiaga apie VSK, NKVD ir gestapo bendradarbiavimą. 27 lapai“.
Reikia atkreipti dėmesį į susitarimo 6-o paragrafo 1-ą punktą, kuris skelbia: „Salys siekia plėsti bendradarbiavimą tarp mūsų valstybių paslapčių, teozoologijos, teosofijos, paranormalių ir anomalių reiškinių, turinčių įtakos valstybių socialiniams procesams ir vidiniam gyvenimui, srityje“. Jeigu minėtasis susitarimas iš tiesų egzistavo, tuomet tampa aiški nepaprasto Giunterio kalbumo priežastis.
Pokalbio pabaigoje Giunteris pasakė, kad artimiausiu metu Vokietijoje gali atsirasti ginklas, kuriuo „per keletą sekundžių galima sunaikinti ištisus miestus“, o dauguma pradinių duomenų šiam ginklui kurti buvo gauti Tibete. Taip pat paaiškėjo, kad Vokietijoje kuriami naujo veikimo principo aviaciniai varikliai, kuriuose panaudotas elektromagnetizmo reiškinys.
Nesėkminga ekspedicija
Trečiasis MTC „Rombas“ dokumentas – „Ataskaita apie 1925-ųjų metų ekspediciją į Lhasą (Tibetas) ir naujos ekspedicijos į Tibetą organizavimą”. Šią ataskaitą 1939 m. sausio 16 d. pasirašė Valstybės saugumo komiteto Vyriausiosios valdybos 5-ojo skyriaus viršininkas Dekanozovas, o adresuota ji buvo jau minėtam Merkulovui.
Ataskaitoje pateikiamas pasakojimas apie jau žinomą Bliumkino, kuris tuo metu dirbo OGPU specialiojo skyriaus laboratorijoje, vadovaujant G.Bokijai.
Pagrindinis ekspedicijos tikslas: „patikslinti geografinius maršrutus, ieškoti „dievų miesto“, turint tikslą gauti anksčiau nežinomo ginklo technologiją“. Ši ataskaita remiasi Bliumkino parašyta ataskaita, kurioje pastarasis detaliai aprašė savo bendravimą su XIII dalailama ir senovinės technikos pavyzdžių, saugomų giliai žemėje po Potalos rūmais, demonstravimą.
Toliau pateikiami duomenys apie penkias ankstesnes civilizacijas, kurios žuvo dėl mūsų planetoje vykusių katastrofų. Pagrindinė šių civilizacijų žūties priežastis įvardijama planeta, kuri skrieja aplink Saulę elipsės formos orbita ir apskrieja ją per 3600 metų: „kiekvienas ketvirtas šios planetos įskriejimas į Saulės sistemą gresia neišvengiamu pasauliniu tvanu ir civilizacijos Žemėje žlugimu“. Tibeto vienuoliams žinoma procedūra, kuri reglamentuoja, kaip turi vykti išrinktosios žmonijos dalies „šventoji atranka“, kurios pagalba atrinkti žmonės turės būti išgelbėti Antarktidos miestuose ir Tibete.
Dekanozovas pabrėžia: ši informacija tapo žinoma Vokietijos ir Japonijos karinei žvalgybai Bliumkino kelionių į užsienį 1929-ųjų metų pavasarį ir vasarą metu. Daroma išvada, kad informacija, pateikta Bliumkino ataskaitoje, visiškai sutampa su duomenimis, kuriuos po kelionės į Vokietiją pateikė Saveljevas. Antroji ataskaitos dalis skirta naujos ekspedicijos į Tibetą, kurios vadovu numatytas Saveljevas, organizavimui.
Nėra žinoma, ar Bliumkino atviravimai buvo tas impulsas, pastūmėjęs vokiečius pradėti paieškas, ar tuo metu vokiečiai jau patys savarankiškai atliko tyrimus.
Dar viename MTC „Rombas“ dokumente pateikiami duomenys, kad 19381939 metų SS mokslinės ekspedicijos į Tibetą metu vokiečiams pavyko gauti žinių, kurios įgalino padaryti žymų proveržį kuriant atominį ginklą, „Fau“ raketas, taip pat neįprastos konstrukcijos skraidymo aparatus su „netradiciniais varikliais“. O štai Saveljevo ekspedicija į Tibetą buvo pavėluota ir ją teko nutraukti 1939-ųjų metų gegužės mėnesį dėl prasidėjusio karo tarp Tibeto ir Kinijos.
Ar galima pasitikėti šiais dokumentais? Aiškių priežasčių, verčiančių jais abejoti, nėra. Tik lieka atviras klausimas apie juose pateiktų duomenų patikimumą.
2011-ais metais tyrinėtojas A.Sliarovas sukritikavo MTC „Rombas“ dokumentus. Jo nuomone, teorija apie tuščiavidurę Žemę ir planetą, kuri periodiškai sukelia globalias katastrofas Žemėje, yra melagingi teiginiai, kurie savo šaknimis siekia gilią senovę. Jeigu tai tiesa, kas ir kokiu tikslu pamėtėjo šią dezinformaciją?
Nemenką įtarimą kelia įkyrūs nurodymai į Tibetą ir Antarktidą, kaip apie išskirtinius žinių apie senovės civilizacijų aukštąsias technologijas šaltinius. Ar tai tik nėra bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų šių žinių centrų, dėl suprantamų priežasčių siekiant juos palikti šešėlyje?
