Susitinka ilgai nesimatę du draugai. Vienas sako:
– Sveikas, Jeronimai, kaip gyveni papasakok? Kokios naujienos, kaip sekasi? Kaip žmona? Gal jau ir vaikų turi?
Jeronimas atsako:
– Gerai gyvenam. Va ir žmona nesiskundžia, turiu dukrą (neseniai gimė).
– Nu?! Nu ir į ką panaši? Kaip atrodo?
Jeronimas:
– Nu… Protu aišku į mane, o išvaizda aišku į motiną.
Draugas:
– Nu ir nepasisekė mergai! Ir durna ir negraži…
***
Įlipa žmogelis į traukinį, susiranda savo kupe, įeina – o ten jau vienas sėdi. Kažkoks visas atsipalaidavęs, įsmeigęs akis į priešingą sieną.
Žmogelis atsisėdo, išsiėmė knygą ir pradėjo skaityt. O bendrakeleivis net nekrustelėdamas sėdi ir vėpso į sieną buku žvilgsniu. Staiga lėtai, “pasvajodamas” sako:
– Gal… Eeeeee… Gal… Gal galėtumėte… man atsegti viršutinę sagą? A?
Žmogelis greitai padėjo knygą, atsegė jam viršutinę apykaklės sagą.
– O… hmmmmm… Aaaaaa…. O gal galėtumėteee… paduoti mano lagaminą nuo lentynos? A?
Žmogelis pašoko, padavė lagaminą.
– Gal… Hmmmmm… Gal galėtumėte iš lagamino išimti sumuštinį?
Žmogelis išėmė sumuštinį.
– Ahaaaa….. Gal…. Na… tai gal tą sumuštinį man į burną įdėtumėte? A?
Žmogelis įdėjo sumuštinį į burną bendrakeleiviui. Tas jį tuojau pat sužiaumojo.
Žmogelis neiškentęs ir klausia:
– Klausykit, o kas jums yra?
– Na… Man?…. Man atostogos…
***
Antroji mano uošvienė daug geresnė už pirmąją – viską supranta iš pirmo smūgio.
***
“Mercedes 600″ turi labai erdvią bagažinę: į ją telpa du prasikaltę verslininkai bei trys jau nubausti.
***
Viena pora labai ilgai negalėjo susilaukti vaikų. Išbandė visus būdus, aplankė visus gydytojus, vartojo įvairiausius vaistus… Pagaliau nuėjo jiedu pas kunigą ir sako:
– Kunigėli, patarkit, ką mums daryt: mes jau 15 metų kaip susituokę, o vaikų kaip nėr taip nėr…
Kunigas sako:
– Vaikai mano, jūs nuvažiuokit į Vatikaną, užeikit į bet kurią bažnyčią ir uždekite žvakę. Dievas jums tikrai padės.
Pora taip ir padarė. Nuvažiavo į Vatikaną, užėjo į bažnyčią ir uždegė žvakę.
Praėjo daugiau kaip 10 metų. Kunigas pro šalį važiuodamas nusprendė užsukti ir pas tą šeimą. Užeina į kiemą, žiūri – 10 vaikų laksto!
Kunigas patenkinas klausia:
– Vaikučiai, o kur jūsų mama?
Vaikai choru:
– Mūsų mamytė gimdymo namuose.
– O kur jūsų tėvelis?
Vaikai:
– O tėvelis išvažiavo į Vatikaną kažkokios prakeiktos žvakės užpūsti…
***
Skambutis į vieno buto duris. O šeimynėlė kaip tik vakarieniauja, ilsisi…
Šeimos galva prieina, atidaro. O ten stovi benamis ir sako:
– Gerbiamas šeimininke, ar negalėtumėt duoti gabalėlio torto?
Šeimininkas nustemba: atėjo benamis, o prašo torto!
– Palauk, aš čia kažko nesuprantu. Pakartok?
Benamis:
– Ar negalėtumėt duoti gabalėlio torto?
Šeimininkas:
– Palauk. Taigi tu manęs visą laiką prašydavai gabalėlio duonos…
Benamis:
– Taip, pone… Bet šiandien mano gimtadienis.
***
Vyksta egzaminas. Pilna auditorija studentų. Visi gauna begalę klausimų, o visi klausimai – testo principu: duoti keli atsakymai, reikia išsirinkt teisingą. Dėstytoja stovi prieky. Žiūri – gale vienas studentas pasiėmęs monetą išmeta ją į viršų, pagauna ir pasižiūri, kas iškrito – herbas ar skaičius. Pasižiūri – parašo atsakymą. Išmeta, pasižiūri, parašo atsakymą…
Dėstytoja galvoja: na šitas greit baigs…
Tačiau visi studentai jau parašė, tik vienas tas liko!? Dėstytoja ima nervintis – kiek gi galima… O tas vis sėdi ir mėto monetą, pagauna, apžiūri, pasižiūri į egzamino lapus… Pagauna, apžiūri, pasižiūri į egzamino lapus…
Dėstytoja neiškentus prieina prie studento ir klausia:
– Tai aš matau, kad jūs jau neberašot?
– Taip.
– Tai reiškia – baigėt?
– Ne. Dar ne. Dar nebaigiau.
– Tai kam jūs tą monetą mėtot?
– Matot, dėstytoja, noriu pasitikrint atsakymus…
***
Sustabdo policininkas džipą. O džipas toks diiidelis, toks Jeep Grand Scherokee… Variklis mažiausiai 5 litrų, visur automatika…. Žodžiu naujutėlis pačios aukščiausios klasės džipas.
Langelis nusileidžia, policininkas prieina, žiūri – už vairo sėdi valkata! Apšepęs visas! Su šimtasiūle!
Policininkas klausia:
– Tu nori pasakyt, kad šitas džipas tavo?!
– Jo. Mano.
– O dokumentus turi?
– Prašau, – valkata paduoda visus dokumentus.
Policininkas pasimetęs – tikrai valkatos tas džipas!
– O kaip tu čia tokį džipą gavai?!
Valkata:
– Supranti, sėdėjau aš gatvėj su atkišta ranka ir koja, o pro šalį ėjo nauji lietuviai ir užkliuvo. Vienas nugriuvo. Tai galvojau, kad jau mirsiu, juk subalados negyvai. Jau norėjo mane baladot, tik aš jiems ir sakau: vyrai, aš ne paprastas valkata, toks valkata, kuris visokius stebuklus daro. O jie sako: kokius gi tu gali “stebuklus” daryt, va tuoj mirsi ir viskas…
O aš ir sakau vienam: va jūs, matau čia pagrindinis, o plikas. O jei aš jums ant galvos… padaryčiau, jums plaukai kaip mat ataugtų. O tas ir sutiko: jei ataugs, tai aš tau džipą padovanosiu. Ir kiek juoko buvo – aš jam privariau, o jam plaukai kaip mat ataugo. Štai taip ir gavau džipą.
Policininkas nusiima kepurę ir sako:
– Klausyk, ir aš plikt pradėjau. Gal gali padėt?
Valkata:
– Kokios problemos! Pasilenk truputį.
Valkata ant pakojo pasilipo ir… pradėjo daryt, kad plaukai augtų.
Staiga iš už krūmų pasigirsta juokas:
– Vladai, aš nebegaliu! Aš negaliu! Cha cha cha! Aš jam dar ir namą padovanosiu!
