Keletas anekdotų atsipalaidavimui

Važiuoja traukiniu moteris ir vyras. Na, moteris užsinori… Ji ima dažytis, pudruotis, o vyriokui vienodai rodo – jis sau laikraštį skaito. Tada ji ištaria:
– Och, nuobodu kaip…
Vyras pažiūri į ją… ir davė jai taip pat paskaityti laikraštį. Ji pavartė, pasuko, metė ir ėmė po truputį vyrui užuominas mėtyti. O jam tas pats – tik laikraštį skaito. Ji ėmė tipo savo daiktuose raustis – tai atsistos, tai pasilenks, tai pasisuks – nė velnio – jis skaito laikraštį. Moteriai trūko kantrybė, nuplėšė nuo saves baltinėlius ir sako:
– Žmogau, aš jūsų noriu!
Vyrukas kruopsčiai lanksto laikraštį ir burba:
– Ką gi, geriau pusvalandį pakentėti, nei dvi valandas bandyt įkalbėt.

***

Atspėk mįslę: “Žalias, bet žydras, kas?”, – paklausė krokodilas Gena, švelniai glostydamas Kūlverstuką…

***

Medžiotojas nušauna antį ir liepia savo šuniui atnešti. Šuo atsisako. Medžiotojas supykęs paima už pakarpos ir šveičia link anties. Truputis nuošaliau stovi ir kalbasi dvi karvės:
– Ė, matei, šuo nuskrido.
– Na, ir kas? – žiaumodama atsako kita.
– O tu sakei žolė “neveža”

***

– Anūkėli, anūkėli, klausyk kaip ten tas vokietis, nuo kurio aš taip einu iš proto ?…
– Alzhaimeris, senele, alzhaimeris.

 

***

Grįžta vyras iš komandiruotės.
Žmona nuoga lovoj,peleninėj rūksta cigaras…
Vyras:
– Iš kur cigaras?
Žmona drebėdama:
– Nežinau…
– Dar kartą klausiu – iš kur cigaras?
– Nežinau…
– Pakutinį kartą klausiu – iš kur cigaras?
Prasiveria spintos durys, vyriškas balsas:
– Iš Havanos, idiote!

***

Žvejoja du žvejai, bet nekimba juodai. Šalia gaudo vienas toks apsmukes žydelis ir jam kas 5 minutės kimba, tie neapsikente prieina prie jo ir sako:
– Tai ant ko gi gaudai, kad taip kimba?
Tas atsako:
– Nu, nu suprantat nu su tabletem nuo triperio.
Abu žvejai atsigave nuvaro i vaistine ir sako pardavejai:
– Mum du pakelius vaistų nuo triperio.
Pardavėja klausia:
– Tai ką vyrai, jau pasigavot?
Jie atsako:
-Ne, bet žinom kur nerealiai kimba…

***

Šeimos galva grįžta iš laidotuvių. Staiga pakyla audra, blyksi žaibai, kurtinančiai griaudžia.
– Ot sena sterva, jau nukeliavo…

***

– Kaži, ar Šalenga ženotas?
– Nu ne, turbūt….
– Reikia apženyt, va matei, Gustas apsiženijo – iškart gerai žaist pradėjo…
– O kaži kodeė jis taip gerai žaidžia apsiženijęs?
– Nu ką aš žinau, gal ranka pailsi…

***

Vieną naktį vyrukas palydi savo draugę iki jos namų. Besikeičiant labanaktuko bučiniais, staiga vaikinas susijaudina. Atsiremia ranka į namo sieną ir sako jai:
– Brangioji, ar negaletum man pačiulpti?
Ji pasipiktinusi: – Ar tu išprotėjai? Mus gali pamatyti mano tėvai!
– Na nesilaužyk! Kas gi mus pamatys tokiu vėlyvu metu?
– Ne, prašau, ar gali įsivaizduoti, kas bus, jei mus užtiks?
– Oh, prašau mažyte, aš tave labai myliu!
– Ne, dar karta ne, aš tave taip pat myliu, bet aš negaliu to padaryti!
– Žinoma tu gali…prašau…
Taip tesėsi dar kurią akimirką. Staiga laiptinėje užsidegė šviesa. Pasirode merginos jaunesnioji sesutė su pižama ir besitrindama užsimiegojusias akutes:
– Tėtis sakė, nesilaužyk ir pačiulpk. Jei ne, mama gali nusileisti ir tai padaryti, arba aš. Jei jau taip reikia, sako tėtis, jis pakvies prostitutę iš šešto aukšto. Bet po velnių, tegul tas idijotas nuima savo ranką nuo domofono!

***

Išeina iš restorano visiškai nusibaliavojęs ponas. Išsvirduliuoja į gatvę ir sušunka:
– E-e-e! Taksyyystai!!! Duodu tū.. tūsk… tūks-tantį litų, kas parveš mane namoooo.
Tuoj prisigrūdo pulkas taksistų. Visi klausinėja, kur jį vežti.
– E-e-e! Taksyyystai!!! Negi aš duočiau tūst… tūska… tfu, tūks-tan-tį litų, jei prisiminčiau, kur gyvenu?