Aplankę Maskvą, užsienio turistai nustebo sužinoję, kad sostinės sinagogoje nėra vyriausiojo rabino.
Kai apie tai pranešė Brežnevui, jis rimtai susirūpino ir nurodė tuoj pat parinkti tinkamą kandidatą šiam atsakingam postui.
Netrukus CK instruktorius pateikė ilgą sąrašą, pabrėždamas, kad visi buvo KGB patikrinti, yra patikimi partijos nariai ir, dar priedo, žino visas žydų religines šventes.
Peržvelgęs sąrašą, Brežnevas nustebo:
– Ką tu čia man siūlai? Juk sąraše vieni žydai…
***
Milicijoje Kovos su grobstymais ir spekuliacija skyriuje suskambėjo telefonas:
– Komjaunimo gatvės 38 namo kieme sukrauti rastai. Rąstuose paslėpti auksiniai cariniai rubliai ir deimantai…
– Supratau. Kas pranešė?
– Pyp… pyp… pyp…
Kitą dieną vienam šio namo gyventojui kažkas paskambino:
– Chaimai, kaip reikalai?
– Puiku.
– Buvo?
– Taip, ačiū tau, visas malkas man veltui sukapojo…
***
Gorbačiovas klausia Bušą kiek Amerikoje uždirba eilinis darbininkas.
– Šimtą dolerių per dieną, – atsako šis.
– O kiek išleidžia pragyvenimui?
– Dvidešimt dolerių.
– Tai kur deda likusius?
– Kur nori, ten ir deda. Koks mano reikalas?
– O kiek uždirba jūsų darbininkas? – dabar jau klausia Bušas Gorbačiovą.
– Dvidešimt rublių.
– O kiek išleidžia pragyvenimui?
– Visus ligi kapeikos.
– Tai iš kur ima kitiems reikalams?
– Iš kur nori iš ten tegul ir ima. Koks mano reikalas?
***
Valgykloje klientas savo lėkštėje pastebėjo musę. Pasikvietė padavėją ir tarė:
– Žiūrėkit, mano lėkštėj musė.
– Tik viena? Būtumėt matę, kas katile dėjosi.
***
Jonas iš Vilniaus skambina draugui Petrui į Klaipėdą. Tarp kitko klausia:
– Beje, ar tu negavai mano laiško?
– ar to, kuriame prašai, kad paskolinčiau pinigų?
– Taip, – patvirtina Jonas.
– Ne, negavau,- užtikrina Petras.
***
Susitarė angelai su velniais sužaisti futbolo mačą. Išgirdęs apie tai vienas buvęs pragare didelis futbolo sirgalius tarė velniams:
– Pralošit. Paminėsit mano žodį.
– Kodėl taip manai? – pasidomėjo velniai.
– Tarp angelų yra patys geriausi žaidėjai.
– Niekai, – nenusiminė velniai. – Užtat tarp mūsų – visi teisėjai.
***
Kalbasi du pažįstami:
– ar nori, kad papasakočiau kooperatinį anekdotą?
– Na..
– Mokėk penkis rublius.
***
Tarybiniai laikai.
Prancūzui turistui gerokai pabodo tarybiniai restoranai ir nuobodžios estrados programos. Grįžęs į viešbutį, jis paklausia budinčiojo, ar įmanoma kur nos rasti striptizo barą.
– Taip, – atsako budintis.
– Puiku, – nušvinta prancūzas. – Kur?
– Stokholme, pone…
***
Skambutis iš partijos komiteto į vienuolyną.
– Alio, Tėveli, mums posėdžiui kėdučių labai reikia…
– Neduosiu! Aną dieną suolelius paskolinau, tai jūs juos visus nederamais užrašais peiliukais išraižėt!
– Ach neduosi, dievo karvyte? Tai negausi pionierių cerkviniam chorui!
– Gąsdinat, nevierni! Neduosit pionierių chorui – negausit brolių vienuolių šeštadienio talkai!
– Neduosi vienuolių – negausi komjaunuolių kryžių procesijai, matj perematj!!!
– Eeeeech!.. Neduosit komjaunuolių – negausit SESELIŲ VIENUOLIŲ Į SUOMIŠKĄ PIRTĮ!!!
– O UŽ TOKIUS ŽODŽIUS, TĖVELI, GALIT IR PARTIJOS BILIETĄ ANT STALO PADĖTI!!!
***
Darbininko klausia, ar jų gamykloje pakeliamos
darbo sąlygos.
– Sunkios, be išsinešame.
