Labai, labai daug anekdotu apie Petriuką 
Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko.
– Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva.
– Ir ji tau įkando? – susidomėjo draugai.
– Ne, nespėjo, – papurtė galvą Petriukas, – tėvas ją irklu užmušė.
***
– Išvardinkite man keturis naminius gyvūnus, – sako mokytoja.
– Šuo ir trys šuniukai, – žvaliai atsako Petriukas.
***
Mama – sūnui:
– Kodėl tu šlapias?
– Mes su Petriuku žaidėme šunis.
– ???
– Aš buvau medžiu…
***
– Petriuk, – klausia mokytojas. – Kodėl dvi dienas nebuvai mokykloje?
– Užvakar mama mano kelnes išskalbė…
– O vakar?
– Vakar einu į mokyklą pro jūsų namą, žiūriu – kelnės džiūsta. Apsisukau ir grįžau namo.
——————————————
– Vaikai, kas yra egoistas? – klausia mokytojas.
– Egoistas – tai toks žmogus, kuris niekada negalvoja apie mane, – atsako Petriukas.
***
Mokytojas uždavė mokiniams parašyti rašinėlį apie šunį.
Kitą dieną, patikrinusi namų darbus, paklausė Petriuką su Jonuku, kuris nuo kurio nusirašė.
– Judviejų rašinėliai žodis žodin panašūs,- pasakė.
– Mes nenusirašėme, – atsikalbinėjo Petriukas su Jonuku. – Mudu abu rašėme apie kaimynės Margį.
***
Vyksta gramatikos pamoka:
Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako:
-Parašyk sakinį su žodžiais “mergaitė” ir “miškas”.
Rūtelė parašė: “Mergaitė išėjo iš miško”
-Gerai, Rūtele, sėskis, o tu , Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą.
“Ne mergaitė išėjo iš miško”.
-Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti – sako mokytoja.
-Panele mokytoja, šito jau neištaisysi – šitas jau visam gyvenimui…
***
Mokytojas:
– Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!
Po kelių minučių atsistoja Petriukas.
Mokytojas:
– Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?
– Ne… Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite…
***
Mokykloje mokytoja susipažįsta su vaikais:
– Koks tavo vardas?
– Joniukas, mano tėtis lietuvis ir mama lietuvė, reiškia, kad ir aš lietuvis.
– Gerai, o tavo vardas?
– Mano vardas Sara, mano mama žydė ir tėtis žydas, bet aš gimiau Lietuvoje, todėl esu lietuvė.
Čia įsiterpia Petriukas:
– Čia kažkokia nesąmonė, taip negali būti. Štai aš gimiau garaže – tai dabar išeina, kad aš koks nors Zaporožietis?!
***
Petriukas klausia mamos:
– Mama, kodėl tavo plaukai pražilo?
– Tėvų plaukai pražyla dėl to, kad jų neklauso vaikai.
– Aaa!!! Dabar suprantu, kodėl senelė tokia pražilusi.
***
– Maryte, kuo tu būsi per karnavalą?
– Aš apsimausiu baltą kepurę su ilgomis ausimis. Zuikiu būsiu. O tu, Petriuk, kuom būsi?
– O aš jau paruošiau rudą kostiumą.
– ???
– Š… būsiu ir visiems sugadinsiu šventę.
***
Mokyklos direktorius atveda į klasę naują mokytoją:
– Vaikai, tai jūsų nauja mokytoja. Tikiuosi, ji jums patiks.
Petriukas:
– Taip, figūra nebloga.
Direktorius (pasididžiuodamas):
– Pats išrinkau!
***
Klasėje mokytojas klausinėja mokinius.
– Petriuk, ką mums duoda žąsys?
– Kiaušinius.
– Petriuk, vis dėl to pagalvok, ką žąsys dar duoda mums?
– Kiaušinius.
– Na, gerai. Ant ko tu miegi?
– Ant grindų.
– O ką pasidedi po galva?
– Batą.
– Gerai, paklausiu kitaip. Ant ko miega tavo tėtis?
– Ant lovos.
– O ką pasideda po galva?
– Pagalvę.
– O jei trenksi per pagalvę, kas atsitiks?
– Pasirodys blakės.
– O jei stipriai trenksi?
– Bus daug blakių.
– O jei paimsi peilį ir perpjausi pagalvę? Kas atsitiks?
– Namuose kils didelis triukšmas.
– O be triukšmo kas dar atsitiks?
– Pasklis pūkai.
– Pagaliau! Tai ką mums duoda žąsys?
– Kiaušinius.
***
Mama sako sūnui:
– Petriuk, jei tu pagrosi smuiku, aš tau nupirksiu ledą.
– Tėvelis man pažadėjo nupirkti du ledus, kad tik aš negročiau.
***
Mama:
– Na, Petriuk, kaip tu su tėveliu praleidai laiką, kol manęs nebuvo?
Petriukas:
– Labai gerai, mama! Kiekvieną rytą mes su tėveliu važiuodavome prie ežero. Mes su valtim nuplaukdavome iki ežero vidurio, o po to aš plaukte parplaukdavau iki kranto.
Mama:
– Siaubas! Ežeras juk labai didelis!?
Petriukas:
– Mama, nepergyvenk. Aš lengvai parplaukdavau. Sunku būdavo tik kiekvieną kartą iš maišo išlįsti…
***
Ateina Petriukas į mokyklą. Mokytoja jo klausia:
– Petriuk, kodėl vakar nebuvai mokykloje?
– Mirė mano senelis.
– O nuo ko jis mirė?
– Pas mus, namuose, kilo gaisras.
– Ir tavo senelis sudegė?
– Ne! Jis suspėjo iššokti per langą.
– Ir užsimušė?
– Ne! Atvažiavo gaisrininkai ir suspėjo ištiesti brezentą.
– Ir jis išsigelbėjo?
– Ne! Jis atšoko nuo brezento ir vėl įšoko per langą.
– Sudegė?
– Ne, ne! Jis vėl iššoko per langą.
– Tai nuo ko tada jis mirė?
– Taip bešokinėdamas jis visiems įkirėjo ir jį nušovė.
***
Vaikų darželyje auklėtoja kalbasi su vaikais:
– Tarybų Sąjungoje visi žmonės yra pavalgę ir gražiai apsirengę, gyvena gražiuose butuose, o visi vaikai turi daug įdomių žaislų…
Čia Petriukas pradėjo verkti:
– Noriu… noriu… noriu į Tarybų Sąjungą.
***
– Petriuk, kodėl tavęs vakar nebuvo mokykloje?
– Mes, su tėčiu, vedėm karvę pas bulių.
– O ką tėvelis negalėjo?
– Galėjo, bet buliui tai geriau gaunasi.
***
Petriukas grįžta namo visas apdaužytas, laikydamas rankoje sulaužytą automobilio vairą.
– Tu sudaužei mano “mersą”!- ima šaukti tėtis.
– O tu net neįsivaizduoji, kas buvo tam, su kuriuo susidūriau,- sako Petriukas.
– Ir kas gi tam automobiliui atsitiko?
– Tai buvo ne automobilis, o atominis povandeninis laivas. Jis nuskendo…
***
Petriuko tėtis skambina į automobilių taisyklą.
– Meistreli, gal galite pažiūrėti mano mašiną. Visai neužsiveda, manau į karbiuratorių pateko vandens.
– Gerai, pažiūrėsiu,- sako meistrelis.- O kur ta mašina yra?
– Prieplaukoje, penki metrai nuo kranto,- paaiškina tėtis.
***
Vieną naktį Petriuko tėtis išgirdo, kaip kaukia jo naujojo automobilio signalizacija. Skubiai apsirengęs, jis išbėgo pažiūrėti, kas darosi. Kieme prie mašinos jį pasitiko du stambūs banditai:
– Tai ką, šeimininke,- tarė vienas iš jų,- atsinešei mašinos raktus? Šaunuolis, duok juos čia.
***
Kai tėtis grįžta iš darbo, Petriukas jam sako:
– Buvau užbėgęs į tavo kabinetą. Tavęs nebuvo, tai aš iš švarko kišenės pasiėmiau 100 litų.
– Tai gerai, nes aš jau prieš mėnesį persikrausčiau į kitą kabinetą,- sako patenkintas tėtušis.
***
Petriuko tėtis komandiruotėje skambina iš savo viešbučio telefono:
– Registracija? Aš skambinu iš penktojo aukšto, 513 kambario. Ar šitas viešbutis vadinasi “Eldorado”?
– Ne, pone, mūsų viešbutis yra “Kolorado”,- paaiškina jam.
– Velnias,- susinervina tėtis,- vadinasi tas žmogelis, kurį ką tik išmečiau pro langą buvo teisus.
***
Grįžęs iš komandiruotės, Petriuko tėtis nunešė kasininkui visus bilietus bei sąskaitas.
– O kas čia?- klausia kasininkas paėmęs vieną lapelį.
– Sąskaita už viešbutį,- sako Petriuko tėtis.
– O kas jums liepė pirkti viešbutį?- pamatęs įrašytą sumą paklausė kasininkas.
***
– Kažin ar man išduos išradimo liudijimą?- klausia Petriuko tėtis patentų skyriuje.
– O koks tas jūsų išradimas?- teiraujasi jo.
– Jis padeda pereiti kiaurai sienas,- entuziastingai ima aiškinti tėtušis.
– Įdomu, ir kaip jis vadinasi?
– Durys.
***
Petriukas lekia apžergęs motociklą: R-RR-RRR! Staiga jį sustabdo kelių policininkas. Priėjęs prie Petriuko, policininkas prideda ranką prie kepurės snapelio ir išpyškina:
– Kelių policijos inspektorius Pačiupaila!
Petriukas paploja per petį:
– Šau-nuo-lis!
Ir… nulekia toliau: R-RR-RRR!
***
Kelių policininkas gaudė greičio viršytojus ir pamatė atlekiantį 200 km/val. greičiu automobilį. Policininkas jį sustabdė, o už vairo sėdi Petriuko tėtis.
– Prašom pateikti vairavimo teises,- prašo policininkas.
– Tai kad neturiu aš jokių teisių,- atsako jam tėtis.
– Tada išlipkite ir einam į policijos mašiną.
– Negaliu, viršininke,- sako vyriškis,- matote, aš labai skubu. Bagažinėje jau baigia supūti lavonas.
Policininkas baisiausiai išsigandęs kviečia “Aro” rinktinę. Rinktinės vadas su automatu prišoka prie mašinos:
– Jūsų teisės!
– Prašau,- paduoda teises Petriuko tėtis.
– Atidaryk bagažinę!
– Jokių problemų.
Bagažinėje nieko nėra. Įsiutęs “Aro” rinktinės vadas užsipuola vargšą policininką už melagingą iškvietimą:
– Koks čia tau banditas be teisių ir su lavonu bagažinėje?!!!
Į ginčą įsiterpia ir vairuotojas:
– Tuoj jis dar ims aiškinti, kad aš važiavau 200 km/val. greičiu…
***
Prie bežaidžiančio kompiuteriu Petriuko staiga pasirodo velnias ir sako:
– Galiu išpildyti bet kokius tris tavo norus, bet paskui turėsi keliauti į pragarą.
– Gerai, sako Petriukas,- duok man visus ginklus.
– Prašau!
– o dabar padaryk, kad niekada nesibaigtų gyvybė!
– Jau padariau. Koks bus trečias noras?- klausia velnias.
– Kokie dar norai, varom greičiau į pragarą!- nekantriai sušuko Petriukas ir dingo…
