Opos atsiranda dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra patiriamas stresas.
Storas šarminių gleivių sluoksnis saugo skrandžio sieneles nuo žemų pH turinčių skrandžio rūgščių. Jeigu ši gleivinė pažeidžiama, rūgštys pradeda graužti skrandžio sieneles. Pažeidžiamos ląstelės, pradeda formuotis opa.
Apie 6o procentų skrandžio opą susiformuoja dėl bakterijos Helicobacter pylori sukelto uždegimo. Bakterijų išskiriamos medžiagos graužia sieneles, naikindamos viršutinį gleivių sluoksnį.
Dideliais kiekiais vartojami nesteroidiniai anti uždegiminiai vaistai (ibuprofenas, aspirinas) taip pat gali lemti opų atsiradimą. Šie vaistai veikia fermentus, atsakingus už gleivių gaminimą, ir plonina apsauginį barjerą.
Besiformuojanti opa
Bakterijos pažeista sienelė nebegali apsaugoti srandžio nuo savo rūgščių
Gastrinas
Uždegimas paskatina gastrino gamybą. Dėl to išsiskiria dar daugiau rūgščių.
Opa
Pažeidus ląsteles, skrandžio sienelėje atsiveria žaizdelė. Jei ji pasidaro pakankamai gili, gali pažeisti kraujagysles, sukelti kraujavimą.
Infekcija
H. pylori išskiriamos peptidazės ir fosfolipazės kenkia baltymams ir skrandžio ląstelių membranoms. Kovoti su per didelio bakterijų kiekio sukelta infekcija labai sunku, nes bakterija taip pat slopina skrandžio gleivių gamybą.
Amoniakas
Amoniakas ir anglies dvideginis neutralizuoja skrandžio rūgšties pH. Sutrinka baltymų skaidymas, mineralų jonizacija.
Šlapimo rūgšties skaidymas
H. pylori skrandyje išskiria savo veiklos produktą – fermentą ureazę. Ureazė suskaido šlapimo rūgštį į du cheminius produktus: anglies dvideginį ir amoniaką. Šie produktai sukelia raugulį ir itin nemalonų burnos kvapą.
Helicobacter pylori
Iš esmės tinkami šios bakterijos kiekiai turėtų tvarkyti druskos rūgšties ir virškinimo fermentų pažeistus skrandžio audinius arba padėti virškinti, jei skrandis dėl kažkokių priežasčių to nedaro pats.
